minkišas

minkìšas sm. (2) 1. suzmekusi, sukritusi duona ar ragaišis: Iškepa minkìšą – galì paukščiukus lipdyti Krš. Aš to minkìšo negalėjau valgyti Klov. Šiandien duona nenuvyko iškepti – sukritusi kaip tik minkìšas Užv. Kokią čia duoną iškepėt – tikras minkìšas, kas gal tokią valgyt! Rdn. Mes jiems davėm gerą duoną, o jie mums atidavė tokį kailiaraugį minkìšą, ir valgyk! Lk. 2. Jrb duonos minkštimas: Tu valgyk pluteles, o man duok minkìšą Paį. Plutą pats suputo, o minkìšą man pakišo Rs.